alokazija, kambarinės gėlės, kambariniaia augalai
Gėlės

Mano džiunglės | 4 | Alokazija

Po ilgo laiko tarpo grįžtu su rubrika – Mano džiunglės. Ir šį kartą mano džiunglėse – Alokazija.

Alokazijos yra antra pagal dydį mano turimų vienos rūšies augalų šeima. Daugiau už jas turiu tik Vaškuolių. Ir reikia pabrėžti, kad šiame įraše dalinsiuosi savo patartimi, pastebėjimais ir patarimais. Aš nesu augalų ekspertė, nors patirties ir net mokslo žinių apie augalus esu krimtusi.

Taigi kodėl Alokazijos taip dažnai vadinamos dramų karalienėmis ir ar tikrai tiesa, kad jeigu Alokazija užaugino viena lapą, kitą būtinai nužudys? Apie visa tai ir daugiau, papasakosiu šiame įraše.

 

Bendra informacija ir patirtis apie Alokazijas

 

Alokazijos yra plačialapių šakniastiebių ar gumbavaisių daugiamečių žydinčių augalų gentis. Jos kilusios iš tropinių ir subtropinių Azijos rytų Australijos, bet jų hibridai plačiai auginami visame pasaulyje.

Pradėjusi auginti Alokazijas pražioje susidūriau su šiek tiek klaidinga informacija, kad svarbiausias faktorius geram jų augimui – drėgnas patalpų oras. Iš tikro, visiškai pakanka jeigu Jūsų patalpų drėgmės lygis svyruos tarp 40-50%. Daug svarbesnis faktorius geram jų augimui geras dirvožemio laidumas, bei pakankamas šviesos kiekis. Iki tol, kol viską išsiaiškinau savo kailiu, susidūriau ir su netektimis, apčioje matote foto, kaip mano Alokazijos atrodė preitą pavasarį. Nebuvo nei vieno lapelio, Alokazija zebrina numetė turėtus 5 lapus vieną po kito ir liko tik du stagariukai. Iš Alokazijos pink dragon liko tik gumbelis, tas pats liko ir iš Alokazijos polly.  Po gaubteliais augo nuo zebrinos šaknų atskirti svogūnėliai.

Į šią situaciją pažvelgiau labai ambicingai ir pasiraitojau rankoves. Alokaziją zebriną labai norėjau išgelbėti dar ir dėl to, nes ji buvo dovana, tad šiek tiek ir sentimentalumo čia prisidėjo.

Taigi, visi gumbeliai neužilgo iškeliavo į vandenį, ten augo ligi pradėjo rodytis lapų užuomazgos. Tuomet sodinau į labai laidų žemių mišinį, kurį maišau pati iš orchidėjų substrato, perlito ir mažesnės dalies kompostinės žemės. Man nepasiteisino Alokazijų auginimas terakotos vazonėliuose, nors aš juos ir labai mėgstu. Sunku buvo pakėlus vazonėlį suprasti ar augalas jau gerokai pradžiuvęs ir reikia jį lieti.  Apgyvendinau augalus šviesiausiose vietose, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, o žiemą leido po lempomis, nes net gyvenant šviesiame kambaryje, negalėjau užtikrinti pakanakamai ilgo šviesos periodo dėl per trumpų dienų.

Kas liečia Alokazijų laistymą, naudojuosi piršto indikatoriumi, kai patikrinu žemės drėgmę pagal pojūtį, arba pakilnojus vazonėlį. Vandens pilu tiek,  kad išbėgtų pro apačią jo pertėklius, kurį būtina pašalinti iš lėkštelės, kad šaknys neužmirktų.  Toliau trumpai aptarsiu kiekvieną turimą Alokazijų rūšį.

Alocasia polly

Nors dažniausiai sutinkama parduotuvių lentynose, man ši Alokazija viena iš sunkiausiai pasiduodančių augimui. Po ano pavasario visų lapų  numetimo, ji jau buvo atsiauginusi 6 lapus, bet tuomet jos lapai lyg neteko drėgmės (pavirto lapais skeletais) ir vienas po kito nugelto ir teko juos pašalinti. Dabar turiu du sveikus lapus ir laukiu trečiojo, tikiuosi tai ne pabaiga :).

Alocasia zebrina

Po Alokazijos Polly, antra dažniausiai sutinkama Alokazija mūsų šalyje. Šio augalo išskirtinumas ir didžiausias puošnumas neabejotinai- zebriškai brūkšniuoti lapkočiai.

Aną pavasarį, netekus visų lapų aš, atskyriau du vazonėlyje buvusius gumbus ir kaip jau minėjau, kuriam laikui buvau perkėlus į vandenį, naujų, sveikų šaknų atsiauginimui. Vienas gumbas buvo daug guvesnis ir jau turi 3 didelius lapus, o kitas, matomas nuotraukoje viršuje, tik neperseniausiai pabudo, bet mano džiugesiui jau leidžia naują lapą.

Įdomu dar tai, kad vazonėlyje, ant augalo šaknų radau manau ~5-6 svogūnėlius. Visiškai nieko nesitikėdama, įkišau juos žemėn ir taip pat uždengiau stiklainėliu, imituodama šiltnamėlį. Viršuje esančioje nuotraukoje yra tų svogūnėlių rezultatas. Mano nuostabai jie ne tik sudygo, bet ir pakankamai sėkmingai augina vis naujus lapus.

Alocasia pink dragon

Šias augalas kaip ir aprašyti prieš tai išgyveno nulio lapų zoną ir sėkmingai ją įveikęs, dabar puošiasi trim gražuoliais lapais. Šio augalo išskirtinumas, neabejotinai, rožiniai lapkočiai, nors tiesą sakant lapų dydis ir forma man taip pat labai graži. Lyginant su polly ar zebrina, išskirčiau, kad ši reikalauja dažnesnio liejimo, bet ypač laidaus dirvožemio.

Alocasia silver dragon ex silver dragon variegata

Šią „drakonę“, Alocasia silver dragon variegata, siunčiausi sausio mėnesį. Pati stebiuosi savo drąsa pasirinkti tokį laikotarpį. Drąsa šiuo atveju pasiteisino ir augalas atvyko sveikas ir begalo gražus. Tiesa, mano didžiausia klaida buvo, kad prieš įsigyjant nepasidomėti apie Alokazijų ir variegacijos draugystę, kuri deja yra labai slidi. Jei jau Alokazijos „pameta“ margumą ir išaugina pradinei rūšiai būdinga lapą, tikėtis, kad sekantis ar bet kuris kitas išaugintas lapas bus margas – nereikėtų. Taip nutiko ir man, ties antru išaugintu lapu. Ar aš dėl to nuliūdau? Visai ne! šio augalo lapai ir be variegacijos begalo gražūs ir išskirtiniai, o auginti šį augalą palyginti tikrai nesunku. Tiesa, iki šiol jį auginu šiltnamėlyje (kuriame ji tuoj pat nebetilps). Įdomu bus perkelti šį augalą į kambarį, prie kitų Alokazijų ir stebėti, ar jam netrūks oro drėgmės.

Alocasia black velvet

Ši Alokazija šiai dienai man patinka mažiausiai, nors internete matyti suaugę augalai tikrai atrodo fantastiškai. Ją ir silver dragon skiria maždaug mėnesis laiko ir kaip galime pastebėti, ši neprilygsta jai nei lapų gausumu, nei dydžiu. Dabar ji leidžia trečią lapą, bet panašu, kad seniausią norės eliminuoti. Ir nors auga šiltnamėlyje, po lempa, atrodo, kad jai vis vien trūksta drėgmės, tad dabar vyksta įtemptas jos stebėjimas ir galvos laužymas ką darau ne taip, ar vis dėl to ji sunkiau prisitaiko naujoje aplinkoje. Laikau kumščius, kad išaugtų į gražų ir lapuotą augalą.

Alocasia frydek

Ši alokazija buvo labai norėta dėl savo aksominių, tamsiai žalių lapų, kurių gyslos šviesos, beveik baltos. Mano namuose šis augalas dar nei mėnesio negyvena, bet jau spėjo užauginti lapą gražuolį, kuris pralenkė savo dydžiu ir grožiu iki tol jau turėtus. Tiesa, mažiausius du, su kuriais atvyko nugeltonino ir numetė. Šio fakto nesureikšminau, nes augalams po aplinkos pakeitimo, kelionės, taip parodyti nepasitenkinimą – normalu ir dėl to nereikėtų jaudintis.

Alocasia dragon scale

Paskutinė į mano namus parkeliavusi drakonė. Pas mane namuose ji vos keleta savaičių, tad pakomentuoti kažką apie jos įnorius, ar atvirkščiai – paprastumą, dar negalėčiau. Per šį laikotarpį tik surizikavau ją persodinti, nes substratas kuriame ji gyveno iki atsirasdama pas mane, man pasirodė pakankamai sunkus ir šiek tiek užmirkęs. Kol kas, nesimato nei naujo lapo užuomazgos, nei ženklų, kad jos kažkas netenkintų, tad viliuosi, kad susidraugausim ir tai tik gražios draugystės pradža.

Įdomu !

Tai kaip ten yra su tais Alokazijos lapais? Ar tikrai yra taisyklė, kad jei vienas lapas išauga, kitą Alokazija numarins? Ilgą laiką ir aš taip galvojau, bet tuomet susimąsčiau. O tai kaip tada yra išauginami gražūs, lapingi augalai, kurie atkeliauja į parduotuvių lentynas? Abejoju, kad augintojai turi burtų lazdeles, kuriomis užkeri šiuos augalus. Peršasi mintis, kad vis dėl to, tai matyt yra optimaliai gerų sąlygų užtikrinimas.

Žiemą, mūsų kraštuose natūralios šviesos kardinaliai sumažėja, įsijungus centralizuotam šildymui – patalpų oras pasidaro kartais drąstiškai sausas, tad augalui tai yra signalai, kad reikėtų „stabdyti arklius“ ir pradėti tausoti energiją, siekiant išgyventi. Lapai, kaip žinome, energiją naudoja, tad toks augalas kaip Alokazija nusprendžia, kad galutiniam išgyvenimui jam lapų gali ir nereikėti. Mes dažnai šio, jų žiemos „miegelio“ nesuprantame ir taip augalas atsiduria šiukšlinėje. Bet kaip jau ne kartą šiame įraše užsiminiau, neskubėkime, šie augalai puikiai geba ir nubusti iš šio miego. Ir jei patys nesiryšite šiems eksperimentams, žinokite, kad galite tuos belapius augalus siųsti man :D.

Tikiuosi, kad šis įrašas Jums buvo naudingas ir sužinojote kažką nauja. Visuomet laukiu atgalinio ryšio, klausimų, ar pastebėjimų čia, arba mano profilyje Instagrame, kur rasite daugiau manęs ir mano augalų.

 

Su žaliausiais linkėjimais,

Mėnulio Mūza

4 Comments

  • Aušra R.

    Sveiki, ačiū už Jūsų įrašus. Kaip tik įsigijau Alocasia polly, ir Jūsų pasidalijimas patirtimi man suteikė vilties, kad gal vis dėlto pavyks susidraugauti su šiuo augalėliu 😉 nors su gėlėmis dar tik pradedu pažindintis, tad rašykite,nenustokite, Jūsų blogas labai gražus ir įdomus 🙂

  • filomena makeviciene

    Laba diena. Ačiū uz straipsni. 😊. Vyras netiketai nupirko sia grazuole gele. Norejau jos seniai.bet nepirkau,nes gyvename nuosavame name. Ziema buna sausas oras. Bijojau.kad prazus. Klausimas:o del purskimo?
    Visas kitas turimas geles stumiu toliau nuo sildymo irenginiu,purskiu. Kai kurios geles istvere. Bijau,kad alokazija gali neistverti.

    • Mėnulio Mūza

      Sveiki Filomena, teisingai darote, kad atitraukiate gėles nuo šildymo įrenginių, taip reiktų daryti ir su Alokazija, tik reikia nepamiršt, kad tai netūrėtų būti toli nuo šviesos šaltinio. Galima ir purškimo būdu drėkinti orą Alokazijai, bet iš patirties galiu pasakyt, kad tai drėgmę pakelia labai lokaliai aplink augalą ir tik labai trumpam laikui. Labiau pasiteisinęs būdas būtų dėti platesnį padėkliuką pripildytą keramzito, užpilti vandeniu, ant jo statyti vazonėlį su alokazija. Svarbu, kad neapsemtų augalo vazono jei jis su skylutėmis, t.y., kad augalo šaknys neužmirktų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *